Noni vaisiusUnikalaus "super-vaisiaus" istorijaDaugiau kaip prieš penkiolika metų, Džonas Vodsvortas (John Wadsworth), mokslininkas, dirbantis sveikos mitybos srityje, gavo siuntinį, kurį draugas jam parvežė iš Taičio salų. Tame siuntinyje buvo pavyzdžiai vaisiaus, apie kurį Džonas ankščiau niekada nebuvo girdėjęs. Šį vaisių Taičio salų gyventojai vadina "noni".
Netrukus Džonas jau keliavo už tūkstančių kilometrų į Taičio salas, kur stengėsi surinkti kuo daugiau žinių apie noni. Jis klausinėjo žmonių, sutiktų gatvėje, prašė papasakoti apie noni vietinių gyventojų, pas kuriuos ateidavo į svečius, ir visi jie pasakojo apie teigiamą šio vaisiaus poveikį žmonių sveikatai. Džonas taip pat stengėsi surinkti informaciją ir iš ten praktikuojančių gydytojų, nes jie savo praktikoje naudojo sukauptas,ir iš kartos į kartą perduodamas žinias apie noni, kaip apie "stebuklingą vaisių, duodantį žmonėm sveikatą".
Ir tik po trijų dienų, praleistų Markizų salose, esančiose už daugelio kilometrų nuo Taičio, Džonas nuo vieno kalno viršūnės išvydo didžiulį slėnį, kuriame augo dešimtys tūkstančių noni medžių. Tada Džonas suprato, kad jo pastangos nebuvo veltui, ir kad jis surado tai, ko taip ilgai ieškojo... Naujos industrijos atsiradimasPo viso to, ilgus mėnesius vyko daugybės pastangų, bandymų ir klaidų pareikalavęs darbas. Vyko kruopštus mokslinis tyrimas, nustatant optimalų noni transportavimo iš Taičio į JAV (Jutos valstija) būdą taip, kad būtų išsaugota visa maistinė vaisiaus vertė. Taip pat buvo būtina užbaigti naujo produkto formulę, o be mokslinės veiklos, reikėjo išspręsti materialinius ir techninius šio projekto aprūpinimo klausimus.
Noni istorija/Naudojimo tradicijos Noni istorija veda gilyn į praeitį. Žinoma, kad Polinezijos gyventojai naudoja didelę maistinę vertę turintį noni vaisių daugiau kaip du tūkstančius metų. Taičio ir kitų Ramiojo vandenyno salų gyventojai šimtmečiais naudoja jį kaip vieną iš pagrindinių maisto, o taip pat ir sveikatos palaikymo produktų. Pasakojimuose ir istoriniuose liudijimuose randame patvirtinimų, kad beveik visų salų kultūrose yra randamas platus atskirų noni augalo dalių panaudojimas - vaisių, žievės, sėklų ir lapų. Randama įvairių arbatų, užpilų, miltelių ir kitokių receptų. Žinoma, kad noni vaisių visada labai vertino vaistininkai-žolininkai, gyvenantys šiose salose. Noni taip pat buvo tradiciškai naudojamas ir kituose pasaulio regionuose, įskaitant Afriką, Pietryčių Aziją, Indiją ir Karibų baseino salas.
Kilmė ir likimas (en)
Kilmė ir likimas (ru)
|
Ar žinote kad...
- Noni medis duoda net 12 derlių per metus
- Noni vaisius buvo įtrauktas į JAV jūrų pėstininkų išlikimo vadovėlį
- Beveik kas 3 s. kažkur pasaulyje nuperkamas butelis TAHITIAN NONI™ sulčių

Įdomu yra tai, kad kaip tik tuo metu, Džonas intensyviai ieškojo natūralaus produkto, arba ingredientų, kurių pagrindu galėtų sukurti naują sveikos mitybos papildą. Norėdamas sužinoti daugiau, jis pradėjo ieškoti informacijos apie taip vadinamą "noni vaisių". Jam pavyko rasti daktaro Ralfo Hainikės (Ralph Heinicke) ataskaitas, apie tyrinėjimus, atliktus su šiuo vaisium. Tuo metu Ralfas Hainikė dirbo Havajuose, kur padarė keletą labai reikšmingų atradimų apie noni vaisiaus teigiamas savybes. Džonas nusprendė, kad surado kažką įdomaus.
Tai girdėdamas, Džonas jau ėmė galvoti apie tai, kaip pagamins produktą ir paleis į apyvartą. Tačiau tam, kad pradėti gaminti produktą komerciniams tikslams, reikėjo atatinkamo kiekio medžių, kurie išaugintų pakankamą kiekį vaisių. Pačiame Taityje nebuvo pakankamai daug medžių, bet iškilus tokioms problemoms, Džonas nenuleido rankų, ir tvirtai tikėjo, kad suras reikiamas noni medžių plantacijas tam, kad įgyvendint savajį projektą.
Vaisiuje esančios žmogaus organizmui labai reikalingos energijos ir jėgos panaudojimo galimybių receptai yra perduodami iš kartos į kartą.